Comments (0)

By admin, 2011 spalio 25 21:48

Spalio 14 dieną Žeimelio miestelyje vyko turgelis  „Rudenėlio šventė“. Šis renginys ypač laukiamas Žeimelio mokyklos mokinių. Tad jų gausus dalyvavimas šventėje visada tampa tikra puošmena. Ir  visiškai nesvarbu, kiek kurio mamytė plušėjo prie vaikiškos prekės paruošimo, visiškai nesvarbu kiek pats prisidėjai, svarbu yra tai, kad paruoštas gaminys buvo pagamintas su dviguba meilė ir jį  nupirko ne kas kitas, o tavo paties klasiokai, vyresni draugai, ar senelis bei močiutė… Žinoma, vaikai į šventę atsinešė parodyti kas jiems svarbiausia, o svarbiausia kas švelnu ir gyva – balandžiai, triušiukai. Taip pat „Rudenėlio šventėje“ netrūko sūrių, bulvių, moliūgų, obuolių, grūdų ir kitokių stalo ir lauko gėrybių. Jomis pasirūpino vietos bendruomenė, Žeimelio žemės ūkio mokyklos mokiniai.

Žeimelio bendruomenės centras nuoširdžiai dėkoja Stanislovui Zuokui už trankią polkutę,  Žeimelio žemės ūkio bendrovės pirmininkui Kazimierui Ščeponui už  suteiktą pastogę, juk tos dienos  rytas aušo žvarbokas, o diena nuo laimingų šypsenų tapo karšta ir puiki.

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (0)

By admin, 2011 liepos 6 10:33

Liepos 9 d. Žeimelio miestelio stadione vyks Žeimelio seniūnijos meno ir sporto šventė.

Programoje:

10 ⁰⁰- 16⁰⁰ –Sportinės varžybos (stalo tenisas, krepšinis 3×3)

16⁰⁰–17⁰⁰ – Šventės atidarymas ir šventinės ugnies įžiebimas

17⁰⁰–20⁰⁰ – Dainos, šokiai, žaidimai, sportiniai žaidimai, muzika…

20⁰⁰–22⁰⁰ –Koncertuoja „Dinamika“

22⁰⁰–24⁰⁰ –Diskoteka „Latvija“

24⁰⁰ –        Šventinis fejerverkas

24⁰⁵–3⁰⁰ –Diskotekos tęsinys

Šventės rėmėjai:

Valantino ind. įm., Pakruojo kredito unija, UAB „Žemagra“, Žeimelio ž.ū.m., Žeimelio žūb., Žeimelio vidurinė m-kla, „Glebdavos“ medžiotojų būrelis, Žeimelio seniūnijos ūkininkai ir smulkieji verslininkai.

ŠVENTĖS METU LAUKIAMAS SIURPRIZAS!

Žeimelio seniūnija

Comments (0)

By admin, 2011 birželio 29 22:41

Birželio 23-oji viena iš mistiškiausių dienų metuose. Tai diena, kuri nepalieka abejingo nei senolio nei jaunimo. Ta diena iš praeities ataidi persipynusi pagonybės ir krikščionybės  burtais, mitais, padavimais, žaidimais… Kiekvienas tos dienos dalyvis tiki ir nori tikėti prisilietimu prie žemės, jos teikiama viltimi į derlių, augmeniją, vandenį ir ugnį… Smagu tą dieną minėti ir Jono vardadienį. Jonas – vienas iš seniausių lietuvių vardų, tai kodėl gi jį neapipinti ąžuolo vainiku.

Žeimelio bendruomenės centras birželio 23 dieną organizavo Joninių šventę. Jos metu Jonai ir Janinos buvo įvesti per simbolinius vartus, tarsi iš praeities atnešdami senolių dvasią. O kur dvasios – ten ir ragana. Šį kartą pastaroji nebuvo labai piktai nusiteikusi. Ji buvo geranoriška ir labai mylėjo vaikus, nes jiems dovanojo po burbulų saują. Šalia raganos šventę vesti padėjo atsistojęs velnio neštas ir pamestas jaunikaitis. Šventės dalyviai, palinkėję vieni kitiems ilgiausių metų,  uždegė deglą, kaip ženklą šventės pradžiai. Deglas buvo įteiktas vyriausiai Janinai, kuri užsidegė savo  liepsnelę. Vėliau deglas buvo perduodamas iš Janinos kitiems Jonams, kurie įžiebė savo simbolines šviesas. Galiausiai, aukštai virš Vienybės aikštės sužibo šventės aukuras. Šventė prasidėjo… Buvo šokama, dainuojama, žaidžiama, o pritemus, geroji ragana pakvietė šventės dalyvius po ąžuolu į savo buveinę išsiburti laimės. Tą dieną tikinčiųjų laimę netrūko… Netrūko ieškotojų ir vidurnaktį pražydusio paparčio žiedo. Gera nuotaika žeimeliečius lydėjo iki pat paryčių.

Žeimelio bendruomenės centro taryba norėtų padėkoti visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo, tai: Žeimelio seniūnijai, Žeimelio girininkijos darbuotojams, Žeimelio kultūros darbuotojams ir, žinoma, patiems sau už tai, kad esame neabejingi šiandienos renginiams ir protėvių dvasiai.

Žeimelio bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (0)

By admin, 2011 birželio 21 09:00

Šį birželį septyniasdešimtą kartą atvertėme vieną iš juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Birželio 14-oji – pirmųjų tremčių diena. Prasidėjo nežmoniškai sunki lietuvių tautos odisėja. Ją rašė mūsų inteligentai, ūkininkai, gamyklų ir įmonių vadovai, menininkai ir kt. Užsibrėžta buvo sunaikinti tautos žiedą, sovietizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas Pabaltijo šalis. Norėta nuraminti nepasitenkinimo okupacija nuotaikas ir įvaryti baimę. Lietuva padalinta: vienoje pusėje vykdantieji valdžios užmojus, perduotus iš Maskvos, kitoje – išvežtieji. Jie kaip medžiai buvo rauti išrauti iš Tėvynės ir pasmerkti kentėti Sibiro šalčius. Per pirmąsias savaites prie Baikalo ir kitose apgyvendinti numatytose vietose žuvo pusė išvestųjų.

Žeimelio šitą nelaimė irgi neaplenkė. Į nelaimingųjų sąrašą pakliuvo mokyklos direktorius Balys Nainys. Mokytojo šviesus paveikslas ir šiandien tebėra gyvas moksleivių širdyse. Jo auklėtiniai, ruošiantis B. Nainio gimimo šimtmečiui paminėti, pasakojo, kaip ir ko mokė mokytojas. Jo vadovaujama mokykla stengėsi skiepyti dorą, meilę žmogui, ugdė krikščioniškas tiesas. Mokytojo pasėta gėrio sėkla rado atgarsį moksleivių sidruose. Deja,  B. Nainys, išvežtas kartu su trimis mažamečiais vaikais ir žmona, nebegrįžo – neaiškiomis aplinkybėmis mirė tremtyje. Vaikai su motina grįžo, praėję Sibiro kančias ir pažeminimą.

Kitas mūsų miestelio šviesuolis – pastorius E. Lejeris. Tikėdamas valdžios humaniškumu, parašė prašymą, kad būtų leidžiamas religinės apeigos bažnyčioje. Už tai jis buvo suimtas ir ištremtas. Latvių kapinėse jam pastatytas atminimo paminklas menamai kapo vietai pažymėti. Tikinčiųjų atmintyje liko jų pastorius kaip žmogus, organizavęs kultūrinius miestelio renginius ir labdarą.

Vėlesni išvežimai atplėšė nemažą Lietuvos dalį. Tai buvo didelių netekčių ir sukrėtimų metai. Apie įvykius tų dienų liudininkai negali kalbėti be ašarų akyse. Nelengvai prakalbinami ir grįžusieji iš nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kalbėjusieji: Per. Razgus „Žiemgalos“ muziejaus direktorius, K. Valentinavičius, Žeimelio bendruomenės pirmininkas, ir šių eilučių autorė pabrėžė, kad lietuvių tauta išliko dėl to, kad geriausioji jos dalis išlaikė savyje vertybes, kurios buvo įaugę į ją: sąžiningumą, pagarbą žmogui, pagalba silpniesiems, meilę savo Tėvynei, gimtosioms vietoms.

Minėjimo rengėjai labai apsidžiaugė, kad susirinkusiųjų tarpe buvo ne tik mergaitės deklamavusios eiles, bet ir šiaip jauni žmonės. Ačiū jiems.

Dalyvavusieji, sulaikę kvapą, žiūrėjo filmus „Birželio ledas“ ir „Vaikai tremtyje“. Vaizdai priminė žmoniškąją kančią, tylų pasipriešinimą sugyvulėjusių žmonių siautėjimui. Žmogų sunaikinti galima, bet nugalėti – ne, – tokia išvada peršasi, stebint filmus, žiūrint į įspūdingai sukrautą atminimo žvakučių aukurą.

R. Railienė.

Comments (0)

By admin, 2011 birželio 18 15:55

Ankstyvą gražų birželio 17 d. rytą Žeimelio bendruomenės senjorai prie liuteronų bažnyčios susirinko pirmai išvykai. Dvidešimt senjorų su pakilia nuotaika susėdom į pasisamdytą autobusą. Geros kelionės palinkėjo atėjęs palydėti Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Pirmoji pažintinė stotelė buvo Žagarės žirgynas. Su žirgais supažindino jų globėjas ir žirginio sporto puoselėtojas V. Staškevičius. Puodų namelis, Barboros Žagarietės bažnytėlė ir Žvilgaičių piliakalnis paliko gerų prisiminimų.

Pavažiavus 15 km, savo grožiu pasitiko Latvijos Tervitės parkas. Po parką bėgiojom kaip jauni, tikriausiai  nuo to jaunystės ir grožio eliksyro, kurio pavaišino Raganiukė iš amžinai verdančio katilo. Buvo nuostabu pamatyti, kaip iš medžio ir jo šakų be jokių priemonių tik žmogaus rankų prisilietimu sukurtos pasakų skulptūros. Tai garsios latvių rašytojos vaikams pasakų personažai. Aplankėm ir namą, kuriame vaikų rašytoja Anna Brigadere prieš daugiau, kaip 100 metų rašė.

Užėjęs lietus nesugadino nuotaikos. Buvo smagu. Už išvyką autobusu visi padėkojome klubo įkūrėjai V. Paliliūnienei.  Jau planuojame ir kitą kelionę.

Zita Čeponienė.