Comments (0)

By admin, 2011 birželio 21 09:00

Šį birželį septyniasdešimtą kartą atvertėme vieną iš juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Birželio 14-oji – pirmųjų tremčių diena. Prasidėjo nežmoniškai sunki lietuvių tautos odisėja. Ją rašė mūsų inteligentai, ūkininkai, gamyklų ir įmonių vadovai, menininkai ir kt. Užsibrėžta buvo sunaikinti tautos žiedą, sovietizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas Pabaltijo šalis. Norėta nuraminti nepasitenkinimo okupacija nuotaikas ir įvaryti baimę. Lietuva padalinta: vienoje pusėje vykdantieji valdžios užmojus, perduotus iš Maskvos, kitoje – išvežtieji. Jie kaip medžiai buvo rauti išrauti iš Tėvynės ir pasmerkti kentėti Sibiro šalčius. Per pirmąsias savaites prie Baikalo ir kitose apgyvendinti numatytose vietose žuvo pusė išvestųjų.

Žeimelio šitą nelaimė irgi neaplenkė. Į nelaimingųjų sąrašą pakliuvo mokyklos direktorius Balys Nainys. Mokytojo šviesus paveikslas ir šiandien tebėra gyvas moksleivių širdyse. Jo auklėtiniai, ruošiantis B. Nainio gimimo šimtmečiui paminėti, pasakojo, kaip ir ko mokė mokytojas. Jo vadovaujama mokykla stengėsi skiepyti dorą, meilę žmogui, ugdė krikščioniškas tiesas. Mokytojo pasėta gėrio sėkla rado atgarsį moksleivių sidruose. Deja,  B. Nainys, išvežtas kartu su trimis mažamečiais vaikais ir žmona, nebegrįžo – neaiškiomis aplinkybėmis mirė tremtyje. Vaikai su motina grįžo, praėję Sibiro kančias ir pažeminimą.

Kitas mūsų miestelio šviesuolis – pastorius E. Lejeris. Tikėdamas valdžios humaniškumu, parašė prašymą, kad būtų leidžiamas religinės apeigos bažnyčioje. Už tai jis buvo suimtas ir ištremtas. Latvių kapinėse jam pastatytas atminimo paminklas menamai kapo vietai pažymėti. Tikinčiųjų atmintyje liko jų pastorius kaip žmogus, organizavęs kultūrinius miestelio renginius ir labdarą.

Vėlesni išvežimai atplėšė nemažą Lietuvos dalį. Tai buvo didelių netekčių ir sukrėtimų metai. Apie įvykius tų dienų liudininkai negali kalbėti be ašarų akyse. Nelengvai prakalbinami ir grįžusieji iš nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kalbėjusieji: Per. Razgus „Žiemgalos“ muziejaus direktorius, K. Valentinavičius, Žeimelio bendruomenės pirmininkas, ir šių eilučių autorė pabrėžė, kad lietuvių tauta išliko dėl to, kad geriausioji jos dalis išlaikė savyje vertybes, kurios buvo įaugę į ją: sąžiningumą, pagarbą žmogui, pagalba silpniesiems, meilę savo Tėvynei, gimtosioms vietoms.

Minėjimo rengėjai labai apsidžiaugė, kad susirinkusiųjų tarpe buvo ne tik mergaitės deklamavusios eiles, bet ir šiaip jauni žmonės. Ačiū jiems.

Dalyvavusieji, sulaikę kvapą, žiūrėjo filmus „Birželio ledas“ ir „Vaikai tremtyje“. Vaizdai priminė žmoniškąją kančią, tylų pasipriešinimą sugyvulėjusių žmonių siautėjimui. Žmogų sunaikinti galima, bet nugalėti – ne, – tokia išvada peršasi, stebint filmus, žiūrint į įspūdingai sukrautą atminimo žvakučių aukurą.

R. Railienė.

Comments (0)

By admin, 2011 gegužės 5 08:41

Balandžio 16 dieną Žeimelio bendruomenės centras organizavo akciją  DAROM-2011. Kad švarinimosi diena, kuo efektingiau pateisintų lūkesčius Žeimelio bendruomenės centro tarybos nariai pasiskirstė Žeimelio miestelį gatvėmis, kvietė visus asmeniškai, pakalbino tos gatvės ūkininkus, kad pagelbėtų su transportu.

Nors liko griūvančių pastatų neišvalytų, kurie kaip magnetas traukia šiukšles, švarinimosi diena pavyko. Žeimeliečiai dėkingi ūkininkams Kiūdeliui Vytautui, Vidmantui Songailai, bei Valdui Jankauskui, kurie atsitraukė nuo pavasarinių darbų ir pagelbėjo transportu.

Reiškiu Didelę padėką visiems žeimeliečiams, mokiniams prisidėjusiems prie švaros dienos. Ačiū.

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (1)

By admin, 2011 kovo 15 18:45

Manau, tikrai ne veltui kovo 8 dieną buvo šaukiamas ir žadinamas pavasaris. Kaip tyčia, diena buvo šilta ir saulėta. Bet už namų kampų, pavėsių ir medžių šešėlių vis dar tūnojo nepajudinami sniego tarnai. Guli sau skylėtomis baltomis kelnėmis ir nesiruošia keltis. Ir kas gi nepadės tos dienos skaisčiai saulutei, jei ne vaikai…

Su darniais šūksniais, baisiomis kaukėmis pasikvietę į pagalbą „Kanapinį“ drąsiai ir ryžtingai pareiškė, kad žiemai laikas bėgti iš jų kiemo. Apie savo ryžtą vaikai pranešė visam Žeimeliui.  Pakeliui, barstydami kviečius, aplankė parduotuves, Žeimelio bendrovę ir žmogų, kuris didesnę laiko dalį praleidžia mašinoje. Nepamiršo ir vaikų darželio, kuriam buvo paskelbtas sniego karas. Nusiplūkusi nuo nelengvo darbo, eisena užsuko į mokyklos stadioną. Čia visų laukė ką tik iškepti Žeimelio bendruomenės blynai, arbata ir girininkijos darbuotojų sukrautas įspūdingas laužas. Žinoma, prie laužo linksma pašokti ir padainuoti. O  „Lašininis“ visiems įrodinėjo, kad žiemą yra daug žaidimų, kuriuos žaisti labai linksma. Tačiau jo jėgos ir išmintis greitai seko. Galiausiai „Kanapinis“, pasitelkęs vaikų armiją, suniurkė „Lašininį“ į pernykštį sniegą. Ne gana to, kaip trofėjų, pasiėmė niekuo dėtą „Lašininio“ palydovę „Morę“ ir, užkėlęs ant laužo, sudegino. Ji vienoje rankoje nešė besidabinančią pavasario pumpurais šluotą, kitoje – spragilą, kaip darbo ir gero derliaus simbolį.

Visus su pavasariu sveikina

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (6)

By admin, 2010 birželio 22 09:20

Birželio 23 dieną 20 val. Žeimelio miestelio aikštėje vyks neeilinis „Vingių giminės suvažiavimas.“ –  JONINĖS.  Dainuos ir šoks vingių giminės mergičkos, vaikai, ir vaikaičiai. Kviestinai dainorėliai  du vyrai su geležiniais balsais. „Geležiniai balsai – 2“ Pakruojis. Kiek žinoma rengėjams, apie 12 val. nakties turėtų pražysi laimingasis PAPARČIO žiedas. Tik gaila, kad vienas…

Organizatoriai: Žeimelio bendruomenės centras ir Žeimelio seniūnija.