Comments (0)

By admin, 2011 balandžio 18 19:01

Balandžio 9 dieną Žeimelio bendruomenės centras pasikvietė Žeimelio vidurinės mokyklos mokytoją – dailininką Saulių Zapalskį į renginį, kuriame buvo piešiama ant stiklo. Jau taip atsitiko, kad tą dieną Žeimelyje lankėsi ir Sauliaus Zapalskio draugai – tai menininkai Daiva Skrupskelytė ir Voldemaras Barakauskas. Tad susirinkusiems mažiems ir dideliems „dailininkams“  buvo kas ne tik parodo,  bet ir papasakoja apie tai, kaip stiklo ąsotis, puodelis ar dužena tampa namų interjero neįtikėtina puošmena ar dovana.

Visų nuostabai mažieji renginio dalyviai pranoko visų lūkesčius. Beata Kazakevičiūtė be jokio specialaus pasiruošimo ant stiklo skraidino savo nuostabius drugelius. Gabrielės Dovidonytės žuvytės – neatskirsi, tarsi akvariume plaukioja, linksmai vinguriuodamos po tikrąją jūrą, o Robertos Bitaitytės stiklo butelys, pražydo tikra vasara. Gera ir šilta bus ten sėdėti namų „Džinui“. Neringos Valentinavičiūtės vitražas kabės ant lango virš tėvelio kompiuterio. Pasak dailininko Voldemaro Barakausko vaikai nuo gimimo turi savo spalvas ir savo sampratą į juos supantį pasaulį. Jie mūsų tikrieji menininkai. O mes, suaugusieji, gadiname tą subtilią spalvų gamą, jiems peršame savo neaiškias spalvas.

Žinoma, per keletą valandų ir Žeimelio bendruomenės „asai“ tapo tikrais menininkais. Surikiuotas mini parodėlėje išmargintas stiklas pradžiugino visus susirinkusius meno žinovus. Žeimelyje kalbama, kad tai užkrečiama. Tad sekantį kartą mes piešime ant šilko.

Comments (0)

By admin, 2011 balandžio 1 11:17

Tą pirmą kartą, kai Žeimelio bendruomenės „Senjorų klubas“ organizavo dekupažo mokymą, labai pergyvenau, kad negalėsiu jame dalyvauti. Dar labiau parūpo, kai po užsiėmimo dalyvės papasakojo, kad buvo labai įdomu ir naudinga. Kas tas dekupažas ir kaip tai yra daroma, parūpo ne tik man, bet ir daugeliui žeimeliečių. Kad tas brangus užsiėmimas užima daug laiko, jau žinojome, taip pat žinojome, kad kai kas Žeimelyje su tuo sunkiu ir kruopščiu darbu jau susipažinęs. Tad smalsumas nugalėjo. Mes paprašėme Genutės Virbalinės ( Žeimelio seniūnijos socialinės darbuotojos) kad nupirktų reikiamų mokymo priemonių ir  dar kartą  paaukotų savo brangaus laiko dekupažo mokymams.

Kovo 18 dieną, nuo pat ankstyvo penktadienio ryto Žeimelio „blusų turgelyje“ senjorų klubo narės kilnojo ir rinkosi sendaikčius, kuriuos, įsigijus už vieną litą, būtų galima restauruoti  ir paversti širdžiai mielu daikteliu. Vakarop, po darbo, pasisemti žinių  į Žeimelio seniūniją susirinko 15 žmonių. Kadangi salė buvo užimta, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė užleido didesnį kabinetą.  Vizma Uozuolienė ir Aina Feldmanienė  atskubėjo jau į antrą užsiėmimą, tad jos  jau iš namų turėjo pasiruošusios ruošinukus. Buvo įdomu žiūrėti, kaip Audrutė Jarašiūnienė susikaupusi gražina savo užrašų knygelę, kaip Jūratė Lukošiūnienė  ant medinės rudos lėkštutės tupdo gelsvą katiną… Savu darbu ne labai džiaugiaus, tačiau su kokiu baltu pavydu  žiūrėjau, kaip Emilijos Bumblienės nusipirkti seni apšiurę padėklai tapo gražiais suvenyrais. Moteris džiaugėsi, kad jos gelsvos saulėgrąžos ant dangaus spalvos padėkliuko  bus dovana  ypatingai progai. Bendruomenės fotografė Larisa Kazakevičiene su dukryte Beata karpė drugelius ir dėliojo ant mažos skrynutės. Drugeliai saugos Beatos „brangenybes“. Vizma Uozuolienė savo beąsiam uzbonui skyrė daugiausiai laiko. Jis iš rudo ir pasenusio tapo šviesiai mėlynu, pasipuošęs didžiulėmis rožėmis. Manau, kad toks uzbonas papuoštų kiekvieno namus. Pūpsotų sau kampe, o į jį įmerktos pirmos pavasario gėlės… Tokią puošmeną norėčiau turėti namuose ir aš.

Tą dieną visi karpėm, dažėm, lipdėm. Klijai ir lakas ėjo iš rankų į rankas… Tik kartais paklausdavom Genutės Virbalinės patarimo, kaip elgtis su viena ar kita medžiaga. Kai mūsų darbai ėjo į pabaigą, atsipūtėme ir tyliai uždainavome… Taip buvo gera širdžiai. Mūsų darbai buvo nupiešti, tačiau dvelkė artumu ir pavasario šiluma.

Kai Larisa Kazakevičienė pasiūlė nufotografuoti mūsų „suvenyrus“, ir aš pastačiau savo vazelę, kuri primins man apie tos dienos nepaprastus išgyvenimus, įspūdžius, spinduliuojančius paprastą šilumą ir jaukumą.

Žeimelio bendruomenės centro tarybos narė Zita Čeponienė.

Comments (1)

By admin, 2011 kovo 15 18:45

Manau, tikrai ne veltui kovo 8 dieną buvo šaukiamas ir žadinamas pavasaris. Kaip tyčia, diena buvo šilta ir saulėta. Bet už namų kampų, pavėsių ir medžių šešėlių vis dar tūnojo nepajudinami sniego tarnai. Guli sau skylėtomis baltomis kelnėmis ir nesiruošia keltis. Ir kas gi nepadės tos dienos skaisčiai saulutei, jei ne vaikai…

Su darniais šūksniais, baisiomis kaukėmis pasikvietę į pagalbą „Kanapinį“ drąsiai ir ryžtingai pareiškė, kad žiemai laikas bėgti iš jų kiemo. Apie savo ryžtą vaikai pranešė visam Žeimeliui.  Pakeliui, barstydami kviečius, aplankė parduotuves, Žeimelio bendrovę ir žmogų, kuris didesnę laiko dalį praleidžia mašinoje. Nepamiršo ir vaikų darželio, kuriam buvo paskelbtas sniego karas. Nusiplūkusi nuo nelengvo darbo, eisena užsuko į mokyklos stadioną. Čia visų laukė ką tik iškepti Žeimelio bendruomenės blynai, arbata ir girininkijos darbuotojų sukrautas įspūdingas laužas. Žinoma, prie laužo linksma pašokti ir padainuoti. O  „Lašininis“ visiems įrodinėjo, kad žiemą yra daug žaidimų, kuriuos žaisti labai linksma. Tačiau jo jėgos ir išmintis greitai seko. Galiausiai „Kanapinis“, pasitelkęs vaikų armiją, suniurkė „Lašininį“ į pernykštį sniegą. Ne gana to, kaip trofėjų, pasiėmė niekuo dėtą „Lašininio“ palydovę „Morę“ ir, užkėlęs ant laužo, sudegino. Ji vienoje rankoje nešė besidabinančią pavasario pumpurais šluotą, kitoje – spragilą, kaip darbo ir gero derliaus simbolį.

Visus su pavasariu sveikina

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (1)

By admin, 2010 gruodžio 30 23:14

Šventinis laikotarpis visada būna laukiamas, nes kiekvieną pakylėja dvasiškai. Ir ta didelė, šilta dvasia ateina iš amžių glūdumos, iš mūsų protėvių, senolių – mums artimų žmonių. Gal todėl kiekviena šiltoji gyvasties banga mums yra labai brangi. Ji užpildo kiekvieno iš mūsų sielą, aplanko namus, įžiebia viltį tikėjimo ir įprasmina mūsų gyvenimą. Su ta garbinga misija Žeimelio bendruomenės centro senjorų klubas buvo susirinkęs prieššventiniam vilčių ir apmastymo vakarui. Būtent tokiuose vakaruose, kai kiekvienas ištartas žodis skamba iš sielos gelmių, su dovana ir viltimi, kai kiekvienas šventinio stalo patiekalas paruoštas gyvenimo vagų išvagotų rankų, uždega mumyse didelį šviesos ir tikėjimo židinį.

Ir kai visų prie stalo esančių veidai nušvinta gerumo šypsena, norisi ja pasidalinti su tais, kurie liko namuose, įkalinti metų naštos, kuriems reikia atjautos ir paprasto dėmesio. Tada  į pagalbą ateina ilgai lauktas Kalėdų senelis. Tai jis kiekvienam Žeimelio senoliui atnešė į namus Kalėdinės dvasios, palinkėjo sveikatos, laimės. Priminė, kad tik Jūsų mielieji seneliai, močiutės dėka  gyva Kalėdų dvasia. Ir tik Jūsų dėka ji gyvuos tėvų ir vaikų širdyse.

Su šventėmis jus visus!

Žeimelio bendruomenės pirmininkas Kęstutis Valentinavičius.

Comments (0)

By admin, 2010 gruodžio 29 19:56

Šių metų lapkričio mėnesį Žeimelio bendruomenės centro tarybos narė Vida Paliliūnienė pakvietė Žeimelio žmonės dalyvauti steigiamo senjorų klubo veikloje. Susirinko gražus būrys žmonių ir išrinko klubo tarybą, o prezidente šios idėjos puoselėtoją Vida Paliliūnienę. Klubo prezidentė ir susirinkusieji senjorai pirmajame susirinkime  nusimatė klubo veiklos tikslus ir kryptis. Viena iš svarbiausių, tai suburti vyresnės kartos žmones turiningai veiklai, kuri turėtų auklėjamąją įtaką Žeimelio visuomenei, o ypač jaunimui. Šiuo metu klubo narės jau yra numačiusios pravesti savo pirmąjį renginį „Puoselėjame Advento tradicijas“. Šiuo metu žmones vis labiau įsisuka į Kalėdinių dovanų verpetą, vaikosi brangių dovanų ir jas dovanoja, bet užmiršta nuoširdžią šypseną, kuris uždega mūsų širdyse jaukią, šiltą šilumą…

Mielieji, artėjančių švenčių proga paspauskime vienas kitam ranką ir nusišypsokime, linkėdami viens kitam geros sveikatos ir sėkmės…

Žeimelio bendruomenės centro senjorų klubas